I diena: vaikai tyrinėjo „Vasaros spalvų“ spektrą: susipažino, atrado bendrus pomėgius, žaidė komandų formavimo žaidimus, susikūrė taisykles. Pasigamino „Spalvotas lūkesčių gėles“ – išsakė savo lūkesčius ir norus.
Susiskirstę į keturias komandas stovyklautojai sugalvojo komandų pavadinimus (Pilkieji vilkai, Vasarinukai, Vasaros spalvos, Žaliastogiai), sugalvojo šūkius, prisistatymus ir pasigamino savo komandos vėliavas. Vėliavomis papuošė stovyklos erdvę. Pavakare visi dalyvavo stovyklos atidarymo šventėje „Vasaros spalvų spektras“: komandos prisistatė, atliko užduotis, priėmė stovyklautojų priesaiką, įveikė skirtus iššūkius, pakėlė stovyklos vėliavą. Vakare visų stovyklautojų laukė išbandymų metas, nes norėdami tapti tikrais stovyklautojais turėjo atlikti išradingas vadovų (Geldutės, Velnio, Laumių ir Šerno) krikšto užduotis. Įšventinimo į „Veprių stovyklautojus“ ceremonija pavyko sklandžiai. Stovyklos gyventojai saulę palydėjo aptardami dienos įvykius ir veiklas.
II diena: Judesys stovykloje prasidėjo ryto mankšta ant Veprių ežero kranto. Po rimto tvarkymosi rytmečio jie dalyvavo „Vikingų kaimo“ organizuojamose edukacinėse veiklose. Vienoje iš trijų organizuotų veiklų „Viduramžių Lietuvos žaidimai“ - stovyklautojai susipažino su senoviniais drabužiais pasipuošusia edukatore, sužinojo stalo žaidimų atsiradimo istoriją nuo senovės Egipto iki vėlyvųjų viduramžių, bei tapo aktyviais programos dalyviais: mokėsi ir mokė vieni kitus žaidimų taisyklių, žaisdami mokėsi ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, turėjo galimybę išmėginti įvairiausius viduramžių Europoje ir Lietuvoje mėgiamus žaidimus, kuriuos žaisdavo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kitoje „Archainio maisto ruošos ir buities edukacijoje“ – vaikai susipažino su senovinio žmogaus racionu, kas buvo auginama, kuo mito, kada ir iš kur atkeliavo įvairūs maisto produktai, kūreno virtuvės laužą, gamino prieskonius, kepė blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. „Senovinės baltų karybos edukacijoje“ – jie turėjo puikią progą pasijusti “senovinio kario kailyje“. Edukatorius supažindino su to meto kario apranga, ginkluote, gyvenimo būdu. Vyko karių pratybos, kur vaikai skirstėsi komandomis, treniravosi ir mokėsi įvairių taktinių manevrų (sudarė įvairias apsaugines skydų kombinacijas). Popiet, stovyklautojai atsigaivino Veprių ežere. Vakare vieni šėlo diskotekoje, kiti reflektavo ir pasakojo istorijas sėdėdami prie stovyklos laužo.
III diena: Ryte, po sveikatinimo mankštos, stovyklautojai klausėsi Džiunglių žmogaus pasakojimo apie šaltakraujus mūsų planetos gyventojus – egzotinius roplius. Susipažino su nuostabiais, mitais apipintais gyvūnais, kai kuriuos buvo galimybė paglostyti ar palaikyti ant rankų! Džiunglių žmogus papasakojo, kodėl šiuos gyvūnus reikia gerbti, mylėti ir saugoti, kodėl kiekvienas gyvūnas gamtoje yra svarbus... Tai buvo įdomi veikla ne tik vaikams, bet ir suaugusiems! Smagu buvo pamatyti keletą Gerardo auginamų egzotinių roplių: pieninę gyvatę, leopardinį gekoną, skruzdžių fermą, didžiausią sraigę ir ... Tuo metu kita stovyklautojų grupė dalyvavo komandinių estafečių turnyre „Linksmosios estafetės“, kuriame netrūko azarto, ryžto ir laimėjimo nuotaikų. Daugiausia teigiamų emocijų sukėlė „Surask batų porą“ ir „Balionų mūšis“ varžybos. Vėliau stovyklautojai keitėsi veiklomis. Dieną vaikai tęsė dalyvaudami „Draugiško interneto“ organizuojamose veiklose. Svečiai atminimui kiekvienam stovyklautojui padovanojo kepurę, kad galva neįkaistų nuo vasarinės saulės spindulių. Po vakarienės stovykloje svečiavosi Augynės – kurie atskleidė augalų paslaptis: nuo sėklos iki spalvos. Vaikai turėjo galimybę savo rankomis pasigaminti naminuką-oliziuką. Dienos įvykių aptarimas ir vakarojimas vyko prie stovyklos laužo.
IV diena: „Žalios spalvos“ rytą kol viena stovyklautojų grupė mokėsi judesių šokio pamokoje su šokėja Vidmante, kita grupė skubėjo į kūrybines dirbtuvėles. Čia kiekvienas vaikas išmoko rišti draugystės apyrankę. Vakare šurmulio, jaudulio ir noro nugalėti netrūko, nes vyko orientavimosi varžybos: „Lobio paieška. Kanojos“. Komandos atliko netradicines užduotis: irklavo kanoją, lindo per tunelį, bandė nepaskęsti liūne, nešė puodelį baliono pagalba, stengėsi pernešti vandenį jo neišlaistant, patikrino rankų taiklumą mesdami batą į lanką. Stovyklautojai suprato bendradarbiavimo svarbą, įgijo energijos. Nors stipri liūtis sugadino varžybas, tačiau jai pasibaigus visos komandos surado savo „lobį“. Saulelė nusileido vakarop.
V diena: Po rytinės mankštos ir maudynių Šventojoje, dalis stovyklautojų dalyvavo šiuolaikinio šokio pamokoje, kurią vedė profesionali šokio trenerė Vidmantė. Vaikai ne tik šoko, bet ir improvizuodami atliko judesio ar ritmikos pratimus, kūrė savo komandos šokio interpretacijas. Kol viena grupė stovyklautojų mokėsi naujų judesių šokio pamokoje, kita grupė dalyvavo įnirtingoje kovoje Protmūšyje „Vasaros spalvos“. Stovyklautojai sprendė rebusus, bandė atspėti spalvų pavadinimus, pažinti daržoves ir vaisius, ieškojo atsakymų į keblius ir painius klausimus. Prieš pietus visi pasveikino Eviją gimimo dienos proga, palinkėjo jai viso ko geriausio, svajonių išsipildymo, sėkmės, pakėlė aštuonis kartus ir padainavo gimtadienio dainą. Vėliau komandos keitėsi veiklomis. Vakare stovykloje šurmuliavo ne tik maži, bet ir dideli. Į konkursą „Talentų vakaras: stovyklos spalvos“ atvyko net ir stovyklautojų tėveliai. Stovyklautojai dainavo, deklamavo eiles, grojo gitara, trimitu, dūdele ir althornu, šoko, rodė magiškus triukus, demonstravo akrobatinius judesius, šoko su lankais. Dalyvius vertino reikli, kūrybinga ir labai originali vadovų komisija: Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, Mirtišė ir dėdė Pūlinys, Raimundėlis. Renginį vedė nepailstanti Raimundėlio mama - Stefutė. Komisija negailėjo aplodismentų ir gerų žodžių naujai sužibusiems talentams. Visi talentų renginio dalyviai buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis. Laisvalaikiu stovyklautojai žaidė kvadratą, drauge rišo draugystės apyrankes.
VI diena: Rytas prasidėjo mankšta ir maudynėmis Šventojoje, vėliau tvarkymosi rytmečio darbai. Dalis stovyklautojų vyko į dviračių žygį po Veprių apylinkes. Kiti – dalyvavo jaunimo asociacijos „Patirk“ veiklose: gavę užduotis ir teritorijos planus stengėsi orientuotis vietovėje, įveikti numatytą maršrutą ir atlikti skirtas užduotis. Kai kuriems stovyklautojams tai buvo nepaprastas išbandymas. Kiekvienas turėjo galimybę susipažinti su kareivio ekipuote, maskuotis kareiviškais dažais, turėjo galimybę išbandyti savo jėgas įveikdami nelengvą kliūčių ruožą, mokėsi mėtyti granatas į taikinį, šaudyti iš lanko, žaidė įvairius skautiškus žaidimus. Po pietų stovyklautojai keitėsi veiklomis. Vakare klegesio, šurmulio ir šnibždesių galima buvo išgirsti prie stovyklos laužo. Paskutinis diskotekos vakarėlis po atviru dangumi, pokalbiai, atrakcijos, staigmenos, žaidimai.
VII diena: Paskutinį rytą visi pradėjo mankšta ant Šventosios upės krantų, paskutiniu kambarių tvarkymusi. Vėliau stovyklautojai atliko iššūkio „Misija neįmanoma“ užduotis: per valandą turėjo atlikti net 15 įvairiausių užduočių. Užduotims atlikti komandos galėjo naudotis technologijomis: susikūrė grupes, sugalvojo pavadinimus ir šūkius, gamino emblemas iš gamtinės medžiagos, telefono pagalba kūrė filmukus, įrašus, redagavo nuotraukas ir t.t. Atliekant užduotis teko nemenkai pasukti galvas, nes kai kurios užduotys buvo dviprasmiškos. Vėliau visi susėdę į draugišką ratą aptarė ir įvertino stovyklos veiklas, pasidžiaugė laimėjimais. Stovyklos uždarymo šventėje pašoktas bendras stovyklautojų šokis. Kiekvienas vaikas buvo nominuotas Veprių stovyklos apdovanojimų „Vasaros spalvos - 2021“ įteikimo ceremonijoje: jam skirta tam tikros spalvos nominacija, įteiktas dalyvio pažymėjimas ir atminimo dovanėlė. Su liūdesiu akyse nuleista stovyklos vėliava, simbolizuojanti stovyklos pabaigą. Apsikabinimų ir džiaugsmingų žodžių palydimi, stovyklautojai vyko namo.
Kiekvienas rytas stovykloje prasidėdavo sveikatinimo mankšta. Vėliau visi kibdavo į darbus, nes prasidėdavo tvarkymosi rytmetis, kurio įrodymas - puikus kambario švaros įvertinimo balas. O dar nepaminėti ryto ratai, maudynės Veprių ežere ir Šventosios upėje, ilgi vakarojimai prie stovyklos laužo, diskotekos po atviru dangumi. Kasdieninės kvadrato, tinklinio varžytuvės. Stovykloje šurmulio ir juoko pilna buvo visur: smagiose estafetėse, žygiuose, žaidimuose, pramogose ir edukacinėse veiklose.
Nuoširdų ačiū tariu Ukmergės r. Veprių mokyklos-daugiafunkcio centro administracijai už pasitikėjimą ir visokeriopą palaikymą. Ačiū tariu ir ilgametei, atsakingų, kompetentingų ir energingų vadovų komandai: Romai Vareikienei, Dianai Buklienei, Eugenijui Simonaičiui, Erikui Liumparui, savanorėms – Paulinai Žemaitytei ir Otilijai Pažėraitei. Komandos vadovų atidumas kiekvienam vaikui, gebėjimas pastebėti ir laiku spręsti iškilusias problemas, dalintis geromis emocijomis sukūrė spalvingą ir nuotaikingą „Vasaros spalvų“ spektro užtaisą Veprių stovykloje.
Asta Pažėrienė,
Veprių stovyklos I pamainos koordinatorė
